Chloé yra Prancūzijos mados namai, 1952 metais įsteigti dizainerio Gaby Aghion. Gimusi Egipte, Aghion 1945 metais persikraustė į Paryžių kur kelių metų bėgyje įkūrė Chloe mados namus. Dizainerė įnešė didelį indėlį į "prêt-à-porter" (kas reiškia "paruoštas iki dėvėjimo") sąvokos įvedimą į mados pasaulį. Chloé kuriami drabužiai buvo švelnūs, patogiai dėvimi, įspūdingų formų, naudojami prabangūs audiniai, pritaikyti pirkti tiesiog nuo "manekeno". Tai buvo revoliucinė ir tendenciją nustatanti sąvoka tuometiniame mados pasaulyje.

Iki pardavimo 1985 metais Aghion pati vadovavo Chloé kompanijai. Eilė prestižinių dizainerių perėjo Chloé mados namų mokyklą. Joje dirbo tokie garsūs dizaineriai, kaip Karl'as Lagerfeld'as ir Stell'a McCartney. Chloé, 2001 metais taip pat pristatė įperkamesnę, orientuotą į jaunesnę publiką liniją.

Pirmieji Chloé kvepalai buvo Chloé for Women aromatas. Šie kvepalai pristatyti moterims 1975 metais. 2008 metais Chloé mados namai pristatė savo naująją versiją, kuri buvo nukreipta į jauną moterį su modernaus pasaulio mados skoniu. Chloé kvepalai kuriami ir pristatomi pirkėjams bendradarbiaujant su kosmetikos gigante kompanija "Coty".

Mados namams Chloe priklauso 17 kvepalų. Pirmieji kvepalai sukurti 1975 metais, o šiuo metu paskutinieji 2012 metais.

Chloe kvepalaibuvo kuriami kartu su tokiais garsiais parfumeriais kaip IFF, Michel Almairac, Clement Gavarry, Nathalie Lorson, Alienor Massenet, Carlos Benaim, Louise Turner, Nathalie Gracia-Cetto, Anne Flipo, Louis Turner, Domitille Berthier ir Amandine Marie.

Chloé kvepalų sąrašas:

Chloe for Women metų kvepalai moterims,

Chloe Collection 2005 metų kvepalai moterims,

Chloe Eau de Parfum 2008 metų kvepalai moterims,

Chloe Eau de Parfum Intense 2009 metų kvepalai moterims,

Chloe Eau de Toilette 2009 metų kvepalai moterims,

Chloe Innocence 1995 metų kvepalai moterims,

Chloe Lisy 2008 metų kvepalai moterims,

Chloe Narcisse 1992 metų kvepalai moterims,

Chloe Rose Edition 2011 metų kvepalai moterims,

Eau de Fleurs Capucine 2010 metų kvepalai moterims,

Eau de Fleurs Lavande 2010 metų kvepalai moterims,

Eau de Fleurs Neroli 2010 metų kvepalai moterims,

Fleur de Narcisse metų kvepalai moterims,

Love Love 2010 metų kvepalai moterims,

Love Eau Intense 2011 metų kvepalai moterims,

Love Purse Spray 2012 metų kvepalai moterims,

L`Eau de Chloe 2012 metų kvepalai moterims.

Kvepalai ir jų žaliavos

Natūralios kvapniosios medžiagos kvepalams dažniausiai gaunamos distiliuojant, presuojant (išsunkiant) arba ekstrahuojant šviežius ir džiovintus augalus. Vandens garais destiliuojami augalai, turintys nedaug eterinių aliejų: pavyzdžiui, iš vienos tonos šviežių rožių žiedlapių gaunama 1-2 kilogramai aliejaus. Tiesa, aliejaus kvapas, palyginus su žiedlapių kvapu, pasikeičia ir pablogėja, nes, kai distiliuojarna, būna aukšta temperatūra, be to, kai kurias sudėtines aliejaus dalis išplauna distiliacinis vanduo.

Sunkiama (presuojama) citrinų, apelsinų, mandarinų, bigaradijų ir kitų žievelės, kurios turi daugiau ir palyginti lengvai išskiriamo aliejaus (pavyzdžiui, šviežioje apelsino žievelėje yra apie 3 proc. aliejaus). Kai kurių augalų — alyvos, pakalnutės, akacijos — žiedų kvapas nuo temperatūros visiškai pasikeičia, todėl jie ekstrahuojami lakiais tirpikIiais arba skystomis dujomis. Ekstraktą išgarinus, gaunami vadinamieji ekstraktiniai aliejai. Kai distiliuojant būna neaukšta temperatūra, išsaugomas natūralus žaliavos kvapas. Kartu su kvapniosiomis medžiagomis į aliejų patenka ir augalinio vaško bei dervos. Tokie aliejai dažniausiai būna kieti ir vadinami konkretais (konkrecijornis). Tirpinant juos spirite, vaškas ir dalis dervos nusėda, gaunamas beveik švarus skystis, absoliutus aliejus. Eteriniai aiiejai, konkretai ir absoliutai gaunami iš daugelto augalų sėklų, žiedų, žievių, kerpių, lapų.

Augalinė žaliava dažniausiai vartojama spiritiniams ekstraktams gaminti, ypač kai reikia išsaugoti natūralų kvapą arba pašalinti dervą ir pan. Populiariausi šiuo atveju yra vanilės ankščių, vilkdalgio šaknies, gvazdikų, ąžuolo kerpių ekstraktai. Kai kurios kvapnios dervingos medžiagos: benzoinė derva, smilkalai, toluolo balzamas, stiraksas, gaunamos sakinant. Šios medžiagos turi puikų ir pastovų kvapą. Jos yra labai stiprūs fitoncidai ir tinka orą, gryninančioms ir dezinfekuojančioms priemonėms gaminti.

Nernažai „kvapniosios" žaliavos duoda gyvūnai. Čia kalbama apie džiovintas kai kurių gyvūnų patinų liaukas (kabargos, bebro, rečiau ondatros) ir kitų organų išskyras. Kabarga elnių šeimos atstovas, papilvėje turintis maišelio pavidaio liauką, kuri išskiria muskusą — veisiasi Vidurinės Azijos ir Sibiro miškinguose kalnų rajonuose. Šiaurės Afrikoje ir Azijoje gyvenantis vivera išskiria muskuso kvapo sekretą, vadinamą cebetinu. O ambra — ne kas kita, kaip vašką panaši medžiaga, susidaranti kašaloto virškinimo trakte.

Muskusas ir ambra, senovėje vartotos kaip savarankiškos uoslei malonios priemonės, šiuo metu tik praturtina kvepalų kompozicijas. Ambra suteikia ypatingą šilumą, ryškumą, o muskusas, be savo originalaus kvapo, sukilnina, suapvalina „kompozicijos aromatą", suteikia kvepalams subtilumo ir tem-peramento. Prancūziškų kvepalų temperamentingumas daugiausia aiškinamas tuo, kad jų gamybai vartojarna daug gyvulinės kilmės žaliavos. Be to, veikdami nervų sistemą, muskusas ir ambra aštrina jautrumą, ilgina kvapų jutimo laiką.

Gyvulinės kilmės kvapų vaidmuo parfumerijoje toks didelis, kad be jų dabar sunku įsivaizduoti vertingų kvepalų, jie yra būtina sudėtinė dalis priemonių kvepalams gaminti. Iš jų gaminami kvepalai odai, plaukams ir drabužiams kvėpintis.

Gyvulinės kilmės kvapniosios medžiagos vertingos dar ir tuo, kad Jos harmonizuoja kvepalų ir žmogaus kūno kvapą, tarsi artina šiuos kvapus, daro jų aromatą būdingą žmogui. Literatūros kūrinuose gana dažnai išsakoma mintis apie nuomonė apie sveikos švarios odos ir plaukų aromato emocinį poveikį. Tarp kitko šio poveikio negalima užmiršti, nes kvepalai, neharmonizuojantys su kūno ir plaukų kvapu, daro nemalonų įspūdį. Tai gerai žino kvepalų gamintojai, bet to neturėtų pamiršti ir kvepalų vartotojas.

Iki XIX amžiaus pradžios buvo manoma, kad eteriniai aliejai yra vienalytė medžiaga, tik užteršta kokiomis nors priemaišomis. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad eteriniai aliejai - tai derinys daugybės chemiškai individualių medžiagų, kurių kiekviena turi savo kvapą, bet viena ar dvi yra vyraujančios, kurios ir nulemia aromatą. O nedidelis kiekis menkai kvepiančių ar bekvapių priemaišų švelnina eterinio aliejaus kvapą arba jam patvarumą. Vanilino susintetinimas laikomas kvapniųjų medžiagų pramoninės sintezės pradžia. Mokslininkų pastangomis buvo išskirtos grynos sudėtinės daugelio eterinių aliejų dalys. Tyrinėjimų rezultatai įgalino sintetinti svarbiausias kvapniąsias medžiagas, nulemiančias malonų šių aliejų kvapą. Šiuo metu parfumerijos bei kosmetikos, buitinės chemijos, maisto ir kitos pramonės šakos vartoja apie 80 proc. kvapniųjų medžiagų. Tai buvo pasiekta tik chemijos ir pramonės raidos dėka.

Tačiau kvapniųjų medžiagų sintezės technologija labai gana sudėtinga, net menkiausios priemaišos, kurių kartais neįmanoma aptikti įprastais cheminiais ir fiziniais metodais, lengvai užuodžiamos, ir dėl to negalima naudoti viso produkto.

Iš plačiausiai parfumerijoje vartojamų sintetinių kvapniųjų medžiagų paminėsime tik kai kurias, nurodydami kvapo pagrindą: benzilo acetatas (jazmino kvapas), vanilinas (vanilės kvapas), geraniolas, feniletilo alkoholis ir citronelolis (rožės kvapas), citralis (citrinos kvapas), hidrooksicitronelalis ir lina-loolis (pakalnutės kvapas), terpineolis (alyvos kvapas), helio-tropinas (heliotropo kvapas), jononas (žibuoklių kvapas), kumarinas (šieno kvapas) ir daug kitų.

Be abejo, gali kilti klausimas: ar gali sintetika visiškai pakeisti natūralias kvapniąsias medžiagas? Ne! Sintetiniai arornatai atskleidžia tik pagrindinį augalo kvapo bruožą (ir tai ne visiškai) arba tik jį primena. Sintetika neturi to žavumo, spalvingumo, skambumo, švelnumo, kurie būdingi natūralioms kvapniosioms medžiagoms. Visiškai pakeisti natūralias kvapniąsias medžiagas sintetinėmis neįmanoma: tiktai jų derinys leidžia sukurti iš tikrųjų vertingus kūrinius. Be sintetikos šiuolaikinė parfumerija, ko gero, tebebūtų viduramžių lygio. Į visus kvepalus bei kitus parfumerijos gaminius dedama sintetinių kvapniųjų medžiagų. Sintetika ne tiktai pakeičia natūralią žaliavą, bet ir leidžia sukurti tokių medžiagų, kurtų nėra gamtoje, bet kurios turi daug naujų vertingų savybių— pastovų, originalų ir malonų kvapą.

Dabar sintetinių ir natūralių kvapniųjų medžiagų yra tiek daug, kad teko ieškoti galimybių, kaip palengvinti parfumerių darbą. Tada ir buvo sukurtos vadinamosios tarpinės kompozicijos, arba bazės — harmoningas kvapniųjų medžiagų derinys, kuris vaidina tokį pat vaidmenį, kaip akordai ir melodijos muzikoje. Tai atskiri etiudai, fragmentai, kuriuos kvepalų kūrėjai naudoja savo kūrybiniame darbe. Kvapniųjų medžiagų, kaip jau minėjome, yra apie penkis tūkstančius, o viena bazė paprastai sudaroma iš dešimties ar daugiau komponentų. Vadinasi, rinkdamas pagrindą naujam kvapui ar tobulindamas jj, parfumeris neturi įsiminti visų kvapų. Bazės yra savarankiškos, užbaigtos kvapų kompozicijos, todėl šiuolaikinė parfumerija negali be jų egzistuoti ( kvepalai internetu ).

Didžiausią kvepalų žaliavos dalį sudaro grynasis etilo alkoholis. Jis tirpina kvapniąsias medžiagas, yra gaivinanti ir dezinfekuojanti priemonė. Kvepaluose spirito stiprumas svyruoja tarp 60-96,2%, o odekolonuose tarp 60-75%.


Read more: http://preview.kvepalaimoterims.webnode.com/kvepalai%20ir%20j%c5%b3%20zaliavos/

Valentino yra mados namai, įsteigti Italijos dizainerio Valentino Garavani. Linijas, kurias pristato šie mados namai yra (Aukštoji mada (Haute Couture) ir paruošta dėvėti (Ready-to-wear)), Valentino Garavani (batai ir reikmenys), Valentino Roma (moterims paruoštas dėvėti), Red Valentino (šiuolaikinėms moterims) ir Valentino (kvepalai, parfumerija).

Valentino Garavani dar ankstyvais jaunystės metais parodė gabumus madai, kaip mokinys dirbo pas savo tetą, vietinę Italijos Voghera’os miestelio dizainerę, kuri ir vėliau palaikė jo mokslus École des Beaux-Arts ir Chambre Syndicale de la Couture Paris mokyklose Prancūzijoje.

Po to kaip mokinys taip pat dirbo pas tokius garsius dizainerius kaip Jacques Fath, Balenciaga, Jean Desses ir galų gale pas Guy LaRoche. Visą sukauptą patirtį labai sėkmingai panaudojo savo naujai įkurtoje parduotuvėje. Valentino į Italiją grįžo 1959 metais, kur ir prasidėjo Valentino mados imperija.
Tarptautinėje rinkoje kaip dizaineris Valentino debiutavo 1962 metais. Atsiradęs viso pasaulio mados žemėlapyje savo drabužiais ėmė puošti tokias turtingas ir svarbias pasaulio asmenybes, kaip Elizabeth Taylor, Audrey Hepburn, Princesė Margaret, sukūrė suknelių seriją, kurias Jacqueline Kennedy dėvėjo gedulo metu po jos vyro nužudymo.  Valentino ženklas žinomas daugiau kaip 70-yje pasaulio šalių.
Valentino 1967 metais apdovanotas Neiman Marcus mados apdovanojimu.
1998 metais Valentino ir jo partneris parduoda kompaniją. 2007 metais jis oficialiai paskelbia apie išėjimą į pensiją. 2008 metų sausį buvo pristatyta paskutinė dizainerio mados kolekcija. Daugelis top modelių, kurie per visą laikotarpį dirbo Valentino mados namams, sugrįžo sudalyvauti paskutiniame mados renginyje.  Pastaruosius metus Valentino mados namų madą kuria dizaineriai Maria Grazia Chiuri ir Pierpalo Piccioli, kurie su garsiuoju dizaineriu dirbo daugiau kaip dešimtmetį.
Valentino kvepalai siūlomi jau eilę metų. Dizainerio kvepalų asortimentą sudaro 16 kvepalai. Pirmieji kvepalai „Valentino“ sukurti 1979 metais. Paskutinis 2011 metų leidinys yra Valentino „Valentina“ kvepalai.

http://www.jusukvepalai.lt/content/11-Valentino_istorija