Kvepalai ir jų žaliavos
Natūralios kvapniosios medžiagos kvepalams dažniausiai gaunamos distiliuojant, presuojant (išsunkiant) arba ekstrahuojant šviežius ir džiovintus augalus. Vandens garais destiliuojami augalai, turintys nedaug eterinių aliejų: pavyzdžiui, iš vienos tonos šviežių rožių žiedlapių gaunama 1-2 kilogramai aliejaus. Tiesa, aliejaus kvapas, palyginus su žiedlapių kvapu, pasikeičia ir pablogėja, nes, kai distiliuojarna, būna aukšta temperatūra, be to, kai kurias sudėtines aliejaus dalis išplauna distiliacinis vanduo.
Sunkiama (presuojama) citrinų, apelsinų, mandarinų, bigaradijų ir kitų žievelės, kurios turi daugiau ir palyginti lengvai išskiriamo aliejaus (pavyzdžiui, šviežioje apelsino žievelėje yra apie 3 proc. aliejaus). Kai kurių augalų — alyvos, pakalnutės, akacijos — žiedų kvapas nuo temperatūros visiškai pasikeičia, todėl jie ekstrahuojami lakiais tirpikIiais arba skystomis dujomis. Ekstraktą išgarinus, gaunami vadinamieji ekstraktiniai aliejai. Kai distiliuojant būna neaukšta temperatūra, išsaugomas natūralus žaliavos kvapas. Kartu su kvapniosiomis medžiagomis į aliejų patenka ir augalinio vaško bei dervos. Tokie aliejai dažniausiai būna kieti ir vadinami konkretais (konkrecijornis). Tirpinant juos spirite, vaškas ir dalis dervos nusėda, gaunamas beveik švarus skystis, absoliutus aliejus. Eteriniai aiiejai, konkretai ir absoliutai gaunami iš daugelto augalų sėklų, žiedų, žievių, kerpių, lapų.
Augalinė žaliava dažniausiai vartojama spiritiniams ekstraktams gaminti, ypač kai reikia išsaugoti natūralų kvapą arba pašalinti dervą ir pan. Populiariausi šiuo atveju yra vanilės ankščių, vilkdalgio šaknies, gvazdikų, ąžuolo kerpių ekstraktai. Kai kurios kvapnios dervingos medžiagos: benzoinė derva, smilkalai, toluolo balzamas, stiraksas, gaunamos sakinant. Šios medžiagos turi puikų ir pastovų kvapą. Jos yra labai stiprūs fitoncidai ir tinka orą, gryninančioms ir dezinfekuojančioms priemonėms gaminti.
Nernažai „kvapniosios" žaliavos duoda gyvūnai. Čia kalbama apie džiovintas kai kurių gyvūnų patinų liaukas (kabargos, bebro, rečiau ondatros) ir kitų organų išskyras. Kabarga elnių šeimos atstovas, papilvėje turintis maišelio pavidaio liauką, kuri išskiria muskusą — veisiasi Vidurinės Azijos ir Sibiro miškinguose kalnų rajonuose. Šiaurės Afrikoje ir Azijoje gyvenantis vivera išskiria muskuso kvapo sekretą, vadinamą cebetinu. O ambra — ne kas kita, kaip vašką panaši medžiaga, susidaranti kašaloto virškinimo trakte.
Muskusas ir ambra, senovėje vartotos kaip savarankiškos uoslei malonios priemonės, šiuo metu tik praturtina kvepalų kompozicijas. Ambra suteikia ypatingą šilumą, ryškumą, o muskusas, be savo originalaus kvapo, sukilnina, suapvalina „kompozicijos aromatą", suteikia kvepalams subtilumo ir tem-peramento. Prancūziškų kvepalų temperamentingumas daugiausia aiškinamas tuo, kad jų gamybai vartojarna daug gyvulinės kilmės žaliavos. Be to, veikdami nervų sistemą, muskusas ir ambra aštrina jautrumą, ilgina kvapų jutimo laiką.
Gyvulinės kilmės kvapų vaidmuo parfumerijoje toks didelis, kad be jų dabar sunku įsivaizduoti vertingų kvepalų, jie yra būtina sudėtinė dalis priemonių kvepalams gaminti. Iš jų gaminami kvepalai odai, plaukams ir drabužiams kvėpintis.
Gyvulinės kilmės kvapniosios medžiagos vertingos dar ir tuo, kad Jos harmonizuoja kvepalų ir žmogaus kūno kvapą, tarsi artina šiuos kvapus, daro jų aromatą būdingą žmogui. Literatūros kūrinuose gana dažnai išsakoma mintis apie nuomonė apie sveikos švarios odos ir plaukų aromato emocinį poveikį. Tarp kitko šio poveikio negalima užmiršti, nes kvepalai, neharmonizuojantys su kūno ir plaukų kvapu, daro nemalonų įspūdį. Tai gerai žino kvepalų gamintojai, bet to neturėtų pamiršti ir kvepalų vartotojas.
Iki XIX amžiaus pradžios buvo manoma, kad eteriniai aliejai yra vienalytė medžiaga, tik užteršta kokiomis nors priemaišomis. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad eteriniai aliejai - tai derinys daugybės chemiškai individualių medžiagų, kurių kiekviena turi savo kvapą, bet viena ar dvi yra vyraujančios, kurios ir nulemia aromatą. O nedidelis kiekis menkai kvepiančių ar bekvapių priemaišų švelnina eterinio aliejaus kvapą arba jam patvarumą. Vanilino susintetinimas laikomas kvapniųjų medžiagų pramoninės sintezės pradžia. Mokslininkų pastangomis buvo išskirtos grynos sudėtinės daugelio eterinių aliejų dalys. Tyrinėjimų rezultatai įgalino sintetinti svarbiausias kvapniąsias medžiagas, nulemiančias malonų šių aliejų kvapą. Šiuo metu parfumerijos bei kosmetikos, buitinės chemijos, maisto ir kitos pramonės šakos vartoja apie 80 proc. kvapniųjų medžiagų. Tai buvo pasiekta tik chemijos ir pramonės raidos dėka.
Tačiau kvapniųjų medžiagų sintezės technologija labai gana sudėtinga, net menkiausios priemaišos, kurių kartais neįmanoma aptikti įprastais cheminiais ir fiziniais metodais, lengvai užuodžiamos, ir dėl to negalima naudoti viso produkto.
Iš plačiausiai parfumerijoje vartojamų sintetinių kvapniųjų medžiagų paminėsime tik kai kurias, nurodydami kvapo pagrindą: benzilo acetatas (jazmino kvapas), vanilinas (vanilės kvapas), geraniolas, feniletilo alkoholis ir citronelolis (rožės kvapas), citralis (citrinos kvapas), hidrooksicitronelalis ir lina-loolis (pakalnutės kvapas), terpineolis (alyvos kvapas), helio-tropinas (heliotropo kvapas), jononas (žibuoklių kvapas), kumarinas (šieno kvapas) ir daug kitų.
Be abejo, gali kilti klausimas: ar gali sintetika visiškai pakeisti natūralias kvapniąsias medžiagas? Ne! Sintetiniai arornatai atskleidžia tik pagrindinį augalo kvapo bruožą (ir tai ne visiškai) arba tik jį primena. Sintetika neturi to žavumo, spalvingumo, skambumo, švelnumo, kurie būdingi natūralioms kvapniosioms medžiagoms. Visiškai pakeisti natūralias kvapniąsias medžiagas sintetinėmis neįmanoma: tiktai jų derinys leidžia sukurti iš tikrųjų vertingus kūrinius. Be sintetikos šiuolaikinė parfumerija, ko gero, tebebūtų viduramžių lygio. Į visus kvepalus bei kitus parfumerijos gaminius dedama sintetinių kvapniųjų medžiagų. Sintetika ne tiktai pakeičia natūralią žaliavą, bet ir leidžia sukurti tokių medžiagų, kurtų nėra gamtoje, bet kurios turi daug naujų vertingų savybių— pastovų, originalų ir malonų kvapą.
Dabar sintetinių ir natūralių kvapniųjų medžiagų yra tiek daug, kad teko ieškoti galimybių, kaip palengvinti parfumerių darbą. Tada ir buvo sukurtos vadinamosios tarpinės kompozicijos, arba bazės — harmoningas kvapniųjų medžiagų derinys, kuris vaidina tokį pat vaidmenį, kaip akordai ir melodijos muzikoje. Tai atskiri etiudai, fragmentai, kuriuos kvepalų kūrėjai naudoja savo kūrybiniame darbe. Kvapniųjų medžiagų, kaip jau minėjome, yra apie penkis tūkstančius, o viena bazė paprastai sudaroma iš dešimties ar daugiau komponentų. Vadinasi, rinkdamas pagrindą naujam kvapui ar tobulindamas jj, parfumeris neturi įsiminti visų kvapų. Bazės yra savarankiškos, užbaigtos kvapų kompozicijos, todėl šiuolaikinė parfumerija negali be jų egzistuoti ( kvepalai internetu ).
Didžiausią kvepalų žaliavos dalį sudaro grynasis etilo alkoholis. Jis tirpina kvapniąsias medžiagas, yra gaivinanti ir dezinfekuojanti priemonė. Kvepaluose spirito stiprumas svyruoja tarp 60-96,2%, o odekolonuose tarp 60-75%.
Read more: http://preview.kvepalaimoterims.webnode.com/kvepalai%20ir%20j%c5%b3%20zaliavos/
Natūralios kvapniosios medžiagos kvepalams dažniausiai gaunamos distiliuojant, presuojant (išsunkiant) arba ekstrahuojant šviežius ir džiovintus augalus. Vandens garais destiliuojami augalai, turintys nedaug eterinių aliejų: pavyzdžiui, iš vienos tonos šviežių rožių žiedlapių gaunama 1-2 kilogramai aliejaus. Tiesa, aliejaus kvapas, palyginus su žiedlapių kvapu, pasikeičia ir pablogėja, nes, kai distiliuojarna, būna aukšta temperatūra, be to, kai kurias sudėtines aliejaus dalis išplauna distiliacinis vanduo.
Sunkiama (presuojama) citrinų, apelsinų, mandarinų, bigaradijų ir kitų žievelės, kurios turi daugiau ir palyginti lengvai išskiriamo aliejaus (pavyzdžiui, šviežioje apelsino žievelėje yra apie 3 proc. aliejaus). Kai kurių augalų — alyvos, pakalnutės, akacijos — žiedų kvapas nuo temperatūros visiškai pasikeičia, todėl jie ekstrahuojami lakiais tirpikIiais arba skystomis dujomis. Ekstraktą išgarinus, gaunami vadinamieji ekstraktiniai aliejai. Kai distiliuojant būna neaukšta temperatūra, išsaugomas natūralus žaliavos kvapas. Kartu su kvapniosiomis medžiagomis į aliejų patenka ir augalinio vaško bei dervos. Tokie aliejai dažniausiai būna kieti ir vadinami konkretais (konkrecijornis). Tirpinant juos spirite, vaškas ir dalis dervos nusėda, gaunamas beveik švarus skystis, absoliutus aliejus. Eteriniai aiiejai, konkretai ir absoliutai gaunami iš daugelto augalų sėklų, žiedų, žievių, kerpių, lapų.
Augalinė žaliava dažniausiai vartojama spiritiniams ekstraktams gaminti, ypač kai reikia išsaugoti natūralų kvapą arba pašalinti dervą ir pan. Populiariausi šiuo atveju yra vanilės ankščių, vilkdalgio šaknies, gvazdikų, ąžuolo kerpių ekstraktai. Kai kurios kvapnios dervingos medžiagos: benzoinė derva, smilkalai, toluolo balzamas, stiraksas, gaunamos sakinant. Šios medžiagos turi puikų ir pastovų kvapą. Jos yra labai stiprūs fitoncidai ir tinka orą, gryninančioms ir dezinfekuojančioms priemonėms gaminti.
Nernažai „kvapniosios" žaliavos duoda gyvūnai. Čia kalbama apie džiovintas kai kurių gyvūnų patinų liaukas (kabargos, bebro, rečiau ondatros) ir kitų organų išskyras. Kabarga elnių šeimos atstovas, papilvėje turintis maišelio pavidaio liauką, kuri išskiria muskusą — veisiasi Vidurinės Azijos ir Sibiro miškinguose kalnų rajonuose. Šiaurės Afrikoje ir Azijoje gyvenantis vivera išskiria muskuso kvapo sekretą, vadinamą cebetinu. O ambra — ne kas kita, kaip vašką panaši medžiaga, susidaranti kašaloto virškinimo trakte.
Muskusas ir ambra, senovėje vartotos kaip savarankiškos uoslei malonios priemonės, šiuo metu tik praturtina kvepalų kompozicijas. Ambra suteikia ypatingą šilumą, ryškumą, o muskusas, be savo originalaus kvapo, sukilnina, suapvalina „kompozicijos aromatą", suteikia kvepalams subtilumo ir tem-peramento. Prancūziškų kvepalų temperamentingumas daugiausia aiškinamas tuo, kad jų gamybai vartojarna daug gyvulinės kilmės žaliavos. Be to, veikdami nervų sistemą, muskusas ir ambra aštrina jautrumą, ilgina kvapų jutimo laiką.
Gyvulinės kilmės kvapų vaidmuo parfumerijoje toks didelis, kad be jų dabar sunku įsivaizduoti vertingų kvepalų, jie yra būtina sudėtinė dalis priemonių kvepalams gaminti. Iš jų gaminami kvepalai odai, plaukams ir drabužiams kvėpintis.
Gyvulinės kilmės kvapniosios medžiagos vertingos dar ir tuo, kad Jos harmonizuoja kvepalų ir žmogaus kūno kvapą, tarsi artina šiuos kvapus, daro jų aromatą būdingą žmogui. Literatūros kūrinuose gana dažnai išsakoma mintis apie nuomonė apie sveikos švarios odos ir plaukų aromato emocinį poveikį. Tarp kitko šio poveikio negalima užmiršti, nes kvepalai, neharmonizuojantys su kūno ir plaukų kvapu, daro nemalonų įspūdį. Tai gerai žino kvepalų gamintojai, bet to neturėtų pamiršti ir kvepalų vartotojas.
Iki XIX amžiaus pradžios buvo manoma, kad eteriniai aliejai yra vienalytė medžiaga, tik užteršta kokiomis nors priemaišomis. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad eteriniai aliejai - tai derinys daugybės chemiškai individualių medžiagų, kurių kiekviena turi savo kvapą, bet viena ar dvi yra vyraujančios, kurios ir nulemia aromatą. O nedidelis kiekis menkai kvepiančių ar bekvapių priemaišų švelnina eterinio aliejaus kvapą arba jam patvarumą. Vanilino susintetinimas laikomas kvapniųjų medžiagų pramoninės sintezės pradžia. Mokslininkų pastangomis buvo išskirtos grynos sudėtinės daugelio eterinių aliejų dalys. Tyrinėjimų rezultatai įgalino sintetinti svarbiausias kvapniąsias medžiagas, nulemiančias malonų šių aliejų kvapą. Šiuo metu parfumerijos bei kosmetikos, buitinės chemijos, maisto ir kitos pramonės šakos vartoja apie 80 proc. kvapniųjų medžiagų. Tai buvo pasiekta tik chemijos ir pramonės raidos dėka.
Tačiau kvapniųjų medžiagų sintezės technologija labai gana sudėtinga, net menkiausios priemaišos, kurių kartais neįmanoma aptikti įprastais cheminiais ir fiziniais metodais, lengvai užuodžiamos, ir dėl to negalima naudoti viso produkto.
Iš plačiausiai parfumerijoje vartojamų sintetinių kvapniųjų medžiagų paminėsime tik kai kurias, nurodydami kvapo pagrindą: benzilo acetatas (jazmino kvapas), vanilinas (vanilės kvapas), geraniolas, feniletilo alkoholis ir citronelolis (rožės kvapas), citralis (citrinos kvapas), hidrooksicitronelalis ir lina-loolis (pakalnutės kvapas), terpineolis (alyvos kvapas), helio-tropinas (heliotropo kvapas), jononas (žibuoklių kvapas), kumarinas (šieno kvapas) ir daug kitų.
Be abejo, gali kilti klausimas: ar gali sintetika visiškai pakeisti natūralias kvapniąsias medžiagas? Ne! Sintetiniai arornatai atskleidžia tik pagrindinį augalo kvapo bruožą (ir tai ne visiškai) arba tik jį primena. Sintetika neturi to žavumo, spalvingumo, skambumo, švelnumo, kurie būdingi natūralioms kvapniosioms medžiagoms. Visiškai pakeisti natūralias kvapniąsias medžiagas sintetinėmis neįmanoma: tiktai jų derinys leidžia sukurti iš tikrųjų vertingus kūrinius. Be sintetikos šiuolaikinė parfumerija, ko gero, tebebūtų viduramžių lygio. Į visus kvepalus bei kitus parfumerijos gaminius dedama sintetinių kvapniųjų medžiagų. Sintetika ne tiktai pakeičia natūralią žaliavą, bet ir leidžia sukurti tokių medžiagų, kurtų nėra gamtoje, bet kurios turi daug naujų vertingų savybių— pastovų, originalų ir malonų kvapą.
Dabar sintetinių ir natūralių kvapniųjų medžiagų yra tiek daug, kad teko ieškoti galimybių, kaip palengvinti parfumerių darbą. Tada ir buvo sukurtos vadinamosios tarpinės kompozicijos, arba bazės — harmoningas kvapniųjų medžiagų derinys, kuris vaidina tokį pat vaidmenį, kaip akordai ir melodijos muzikoje. Tai atskiri etiudai, fragmentai, kuriuos kvepalų kūrėjai naudoja savo kūrybiniame darbe. Kvapniųjų medžiagų, kaip jau minėjome, yra apie penkis tūkstančius, o viena bazė paprastai sudaroma iš dešimties ar daugiau komponentų. Vadinasi, rinkdamas pagrindą naujam kvapui ar tobulindamas jj, parfumeris neturi įsiminti visų kvapų. Bazės yra savarankiškos, užbaigtos kvapų kompozicijos, todėl šiuolaikinė parfumerija negali be jų egzistuoti ( kvepalai internetu ).
Didžiausią kvepalų žaliavos dalį sudaro grynasis etilo alkoholis. Jis tirpina kvapniąsias medžiagas, yra gaivinanti ir dezinfekuojanti priemonė. Kvepaluose spirito stiprumas svyruoja tarp 60-96,2%, o odekolonuose tarp 60-75%.
Read more: http://preview.kvepalaimoterims.webnode.com/kvepalai%20ir%20j%c5%b3%20zaliavos/
RSS Feed